5 krizės įveikimo etapai: ko būtina imtis jau šiandien

2020 05 20 · 4 minutės

Šiandien turbūt sunku tiksliai pasakyti, kokiems verslams pavyks išlikti, o kokiems – suklestėti šiuo nežinios ir nerimo kupinu, precedento neturinčiu laikotarpiu. Tačiau akivaizdu, kad suklupus pirmuosiuose žingsniuose tolesni jų gali tapti nebesvarbūs.
Atrodo, dar visai neseniai įmonės buvo pasinėrusios į verslo transformaciją, atviromis akimis žiūrėjo į pažangiausias technologijas, aktyviai samdė dirbtinio intelekto (mašininio mokymosi) ekspertus, buvo atviros inovacijoms ir bendradarbystei su startuoliais. Ir staiga – stop, krizė. Stabdome investicijas į IT? Tokia mintis greičiausiai kilo ne vienam vadovui.
Nors pastebime, kad verslas šiuo metu daugiau dėmesio skiria investicijos atsiperkamumo vertinimui, dažniau svarsto kelias alternatyvas, panašu, kad daugelis išmoko ankstesnių krizių pamoką. Tokiose situacijose, kai svarbu išsaugoti ir didinti produktyvumą, investicijos į naujų IT sprendimų diegimą ir verslo efektyvinimą turi būti ankstinamos.

Tačiau reikšmingas investicijas į verslo skaitmeninimą sau gali leisti tik tos įmonės, kurios sėkmingai įveikė pirmuosius krizės valdymo etapus, stabilizavo veiklą ir turi aiškų planą, kaip grįžti į vėžes.

5 krizės įveikimo etapai

Vadovaujantis tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey & Company“ modeliu, sprendimus, kuriuos įmonės priima ar ketina priimti pandemijos kontekste, galime suskirstyti į 5 grupes, atsižvelgiant į krizės įveikimo etapus:

1. Ryžtingas pirminis atsakas. Pirmojo etapo metu įmonės priima sprendimus, kurie tiesiogiai apsaugo jos darbuotojus, klientus ir partnerius nuo viruso grėsmės. Nuotolinis darbas – svarbiausia to dalis, kuri neretai kelia stresą darbuotojams.
2. Atsparumo didinimas. Antrojo etapo metu įmonės, didindamos savo verslo atsparumą, sprendžia iššūkius, susijusius su pinigų srautais, karantino metu taikomais apribojimais ir rengiasi galimam ekonomikos nokautui.
3. Sugrįžimas į vėžes. Šis etapas yra susijęs su detaliu planavimu, alternatyvų vertinimu – kas būtų, jei viruso plėtra būtų suvaldyta ir verslui staigiai reikėtų grįžti prie buvusių gamybos ar paslaugų teikimo apimčių. Taip pat – kas nutiktų, jei viruso protrūkis kartotųsi bangomis.
4. Permąstymas. Ketvirtasis etapas yra skirtas supratimo, kas yra „normalu“, griovimui. Tampa akivaizdu, kad gyvenimo kaita yra ir bus radikali. Permąstymo laiku pradedama kurti nauja verslo vizija, strategija. Dėmesys skiriamas ir verslo modelių kūrimui, inovacijoms.
5. Pertvarkymas. Penktuoju etapu nauji verslo modeliai bus įgyvendinami, atsižvelgiant į pasikeitusias vertės grandines, konkurencinę ir verslo reguliavimo aplinką.

Ryžtingas pirminis atsakas: ko imtis?

Šiuo metu Lietuvoje daugelis įmonių tebėra startinėje fazėje – įgyvendina ryžtingą pirminį atsaką. Todėl apie tai noriu pakalbėti plačiau. Štai kelios idėjos ir sprendimai, kuriuos taiko lyderiaujančios pasaulio įmonės.

Vadovavimas darbuotojams. Vadovavimo grandinės šiuo metu turi paprastėti, hierarchija – mažėti, darbą verčiau organizuoti nedidelėse komandose. Komanda turi paisyti nuotolinės lyderystės taisyklių: aiškiai nusistatykite tikslus, darbų atlikimo terminus, skaidriai komunikuokite sprendimus. Nepamirškite skirti dėmesio ir vidinės įmonės kultūros, tradicijų puoselėjimui – nuotoliniu būdu bendraukite ir neformaliai.

Pavyzdžiui, mes „Baltic Amadeus“ turime labai aiškų vidinės komunikacijos planą karantino laikotarpiui, kurį įgyvendiname 4 kryptimis: organizacijos, komandos, vadovų ir žmogaus „life balance“. Kiekvienai krypčiai numatyti konkretūs veiksmai, kurie, iš esmės, skirti tam, kad bendros veiklos nenutrūktų – jos tiesiog įgauna kitokią formą.

Labai svarbu dabar investuoti į teisingus darbo organizavimo ir komunikacijos įrankius, leidžiančius, pavyzdžiui, palaikyti garso ir vaizdo pokalbius, dalintis informacija, išreikšti savo nuomonę. Jei žinių šiuo atveju trūksta, nesibaiminkite kreiptis į patyrusius vartotojus, IT specialistus ar šios srities ekspertus, kad šie pasidalintų gerąja patirtimi apie nuotolinį darbą ir įrankių galimybes.

Veiklos ir tiekimo grandinės valdymas. Šie iššūkiai yra ypač aktualūs gamybos sektoriui, priklausančiam nuo žaliavos pasiūlos ir logistikos. Neabejoju, kad daugelis įmonių modeliuoja scenarijus, padedančius suprasti, kokie turi būti atsargų buferiai pandemijos eigos metu. Tačiau labai svarbu ir įpareigoti pardavimų ar operacijų planavimo specialistus jau dabar sukurti 3–6 poreikio plano versijas. Ištikus vienai tokių situacijų, tai leis tiekimo specialistams priimti greitus, tačiau įvertintus sprendimus.

Siekiant išsaugoti produktyvumą, būtina įsivardinti svarbiausius komandos narius ir turėti planą, kas ištikus krizei galėtų juos pavaduoti. Nuotoliniam darbui taip pat labai svarbu pritaikyti atsiskaitymo ir darbų pridavimo procesus. Negalima pamiršti ir pasirūpinti IT sistemomis. Aukštas IT sistemų atsparumas padės stiprinti ir apsaugoti vidinius pajėgumus. Taip pat – užtikrinti išorinę paramą: pasitelkti IT paslaugų tiekėjus, rangovų kompetencijas ir techninius resursus, užsitikrinti infrastruktūrą .

Santykių su klientais valdymas. Pasiruoškite aukščiausio prioriteto klientų sąrašą ir parenkite planą, kuris leistų juos apsaugoti ir išsaugoti. Jame apžvelkite, kas šiems klientams svarbiausia, kaip dėl krizės gali plėtotis jų verslas. Stenkitės susitelkti į vertingiausius segmentus, atsižvelgiant į pelningumą, santykių tvarumą bei turimus įsipareigojimus.

Su klientais privalu puoselėti pasitikėjimu, atvirumu ir skaidrumu pagrįstus santykius. Tam pravartu pasitelkti ir visas įmanomas IT priemones, kad ne tik geriau suprastumėte dabartinius jų poreikius bei galimybes, bet ir pajustumėte nuotaiką, nuogąstavimus. Vertindami kliento ir galutinio vartotojo poreikius, pasinaudokite ir išorinės rinkos analizės duomenimis, įžvalgomis.

Rezultato reikia čia ir dabar

Nepaisant to, šiuo metu susiduriame ir su kita realybe – tam tikros organizacijos atsisako net ir nemokamos pagalbos. Pavyzdžiui, suvaldyti eiles, užklausas, skambučius. Vadovai dirba chaose, savo problemas bando išspęsti samdydami kuo daugiau darbuotojų ir vildamiesi, kad artimiausiu metu krūvis sumažės.

Vis dėlto didžiojoje rinkos dalyje poreikis sprendimams, kurie leidžia aptarnauti klientus nuotoliniu būdu, neabejotinai yra išaugęs. Variantų daug – nuo automatinių chatbot‘ų ar specialių konsultacijų, dokumentų valdymo sistemų iki įrankių, įgalinančių klientams nusiųsti personalizuotus vaizdo pranešimus su iš anksto paruoštais veiksmais. Tokie sprendimai gali būti pritaikyti praktiškai visose srityse pradedant nuo pardavimų, konsultacijų, tech. palaikymo arba mokymų.

Šiuo metu įmonės ieško greitų sprendimų, kuriuos galima įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką, todėl neretai yra pasiruošusios aukoti patogumą, funkcionalumą, keisti nusistovėjusius procesus. Rezultato reikia čia ir dabar. Tačiau dabartiniai sprendimai turi būti ilgalaikiai ir vertę kurti net ir po krizės.