Globalūs iššūkiai Lietuvos pramonei ir sprendimų kryptys: kam ruoštis?

2020 07 20 · 2 minutės

Visiškai autonomiška gamykla, kuri veikia maksimaliai automatizuotai, mokosi savarankiškai, o žmogaus indėlis reikalingas tik projektuojant, susijęs su pirminiu nustatymu, stebėsena ir išimčių valdymų. Skamba kaip siekiamybė? Nors kol kas tai – tik ateitis, judėdami jos link kiekvienas galime pasisemti įkvėpimo savo verslui ir pradėti pamažu taikyti modernius jo veiklos skaitmenizavimo procesus.

Skaitmenizavimas neabejotinai transformuoja verslą, tačiau akivaizdus produktyvumo augimas bus pastebimas tik ilgalaikėje perspektyvoje, taikant naujas technologijas plačia apimtimi. Puikus pavyzdys šiuo atveju gali būti pramonės rinka, kuri šiandien susiduria su reikšmingais globaliais iššūkiais.

Kaip gyvensime 2035-aisiais?

Kad suprastume, kur link juda pramonė, visų pirma, turime suprasti, kur link juda pasaulis. Tyrimai rodo, kad žmogaus raidos indeksas (išvestinis rodiklis, apibendrinantis ekonominius, išsilavinimo, gyvenimo kokybės ir trukmės aspektus) auga visame pasaulyje. Kitaip tariant, žmogaus raida šiuo metu auga beveik visose pasaulio šalyse.

Tačiau kartu visuomenėje auga netikrumo ir nestabilumo pojūtis, nes žmogus susiduria su vis didesnėmis rizikomis, o socialinės struktūros ir ribos silpnėja. Dar iki užklumpant COVID-19 galėjome tik abstrakčiai sakyti, kad netikrumas – post-modernios visuomenės bruožas, tačiau dabar tai yra kasdienis ir realus iššūkis turbūt kiekvienam pasaulio verslininkui

Pabandykime žvilgtelėti plačiau. Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos tyrimais, žmonija dar niekada nebuvo tokia turtinga ir kartu tokia „sena“. Problemų ateityje kils ne tik dėl senstančios visuomenės bet ir dėl stiprėjančių sąryšių tarp klimato kaitos, konkurencinės kovos dėl energetinių resursų, besikečiančios pasaulio supergalių pusiausvyros.

Naujoji pramonės ir technologijų transformacijos šerdis: kam ruoštis?

Kalbant apie ateities lūkesčius ekonomikos srityje, neaiškumų čia kyla dėl skirtingų požiūrių į valstybės vaidmenį reguliuojant rinką didžiausiose, kylančios ekonomikose – Indijoje ir Kinijoje. Tiesa, atrodo, kad ekonominių galios centrų augimas Azijoje neturėtų kelti keblumų ES – jau dabar ES ekonomika adaptuojasi prie Kinijos poreikių, per 10 m. eksportas išaugo 2,6 karto. Be to, besiplečianti vidurinioji klasė augančiose ekonomikose yra naudinga ES pramonei, kuri tiekia masinio vartojimo ir aukštos pridėtinės vertės produkciją.

Permainų neišvengsime ir technologijų srityje. Interneto „platformizacija“buvo ir yra pastarojo dešimtmečio megatendencija, tačiau potencialas, tikėtina, čia jau išnaudotas, todėl šis procesas nebūtinai tęsis ir ateityje.

Nors naujos technologijos iš esmės keičia verslo modelius ir trina ribas tarp verslo šakų, produktyvumo augimas neatsispindi statistikoje – jau du dešimtmečius šis rodiklis lėtėja tiek ES, tiek JAV. Ekonomikos analitikai įvardija, kad to priežastimis galima laikyti įprotį netaupyti, energijos resursų trūkumą ir reguliaciją. Be to, naujos technologijos realizuojamos ar diegiamos į gamybą laipsniškai, etapais, todėl ir nauda gaunama per ilgą laikotarpį.

Globalūs pramonės iššūkiai ir sprendimų kryptys

Vartotojų poreikių pokyčiai ir kitos socialinės tendencijos verčia gamybos sektorių keistis. Matome, kad ateities iššūkius gamintojai gali įveikti prisiimdami naujas funkcijas ir atsigręždami į skaitmenizavimą, todėl parengėme rekomendacijas, kur link pramonė dabar turėtų judėti.

Tyrimai, plėtra. Pramonė stengiasi mažinti plėtros kaštus, mažinamas ir tiriamų produktų kiekis.

Rekomendacija – plėsti tiriamų produktų portfelį, atvirai dalintis informacija ir įgalinti sąveikumą, moduliškumą.

Logistika. Svarbiausia pramonei dabar – mažinti transportavimo kaštus ir didinti pervežimo apimtis vieno reiso metu. Tačiau pirkėjai nori tiksliai žinoti ir stebėti, kur yra jų prekės. Be to, nėra pasiryžę jų laukti dėl požiūrio į vartojimą ir įvairių tendencijų.

Rekomendacija – mažinti atstumus iki galutinio vartotojo ir įgalinti „realaus laiko“ stebėseną

Gamyba. Kai pramonė stengiasi mažinti darbo jėgos kaštus, trumpinti įrangos paleidimo trukmę ir didinti pajėgumus bei partijų apimtis, vartotojų reikalavimai pridėtinei vertei, tvarumu ir ekologijai tik auga.

Rekomendacija – optimizuoti tiekimą ir gamybos pralaidumą, prisitaikant prie svyruojančios paklausos, ir mažinti resursų naudojimą.

Pardavimai. Šiuo metu stengiamasi didinti pardavimų kiekius ir trumpinti sandėliavimo laikus, tačiau vartotojai nori neprarasti galimybės rinktis, kaip prekę įsigyti.

Rekomendacija – skatinti vartotojo įsitraukimą, gerinti jo patirtį, vykdyti personalizuotą rinkodarą ir pardavimą.

Aptarnavimas. Kadangi pramonė stengiasi mažinti kontakto su klientu trukmę, taip mažindami aptarnavimo kaštus, mažėja ir pirkėjų lojalumas.

Rekomendacija – ilginti ir plėsti vartotojo interakciją su produktu, personalizuoti aptarnavimą, pagalbą.

Tačiau rekomendacijos tik ir liks rekomendacijomis, jei nebus imtasi konkrečių veiksmų. Šiuo metu rinkoje jau yra daugybė įvairių produktų, kurie, pavyzdžiui, padeda planuoti, projektuoti ir statyti gamyklų pastatus, kurti infrastruktūrą, gelbsti stebint procesus ar yra pajėgūs vykdyti logistinę veiklą be žmogaus įsikišimo.

Dabartinės technologijos leidžia veikti ne tik gamyklos viduje, bet ir įtraukti išorės partnerius: tiekėjus ir klientus. Be to, integruotas planavimas įgalina skubią reakciją į besikeičiančią paklausą ar resursų prieinamumą, o lankstūs moduliniai sprendimai gali būti lanksčiai pritaikomi konkretaus gaminio gamybos procesui. Tokio tipo inovatyvios sąsajos pagerina bendradarbiavimą tarp žmonių ir mašinų ir padeda pasiekti geresnių rezultatų gamyboje.