Kibernetinio saugumo mokymų vadovas: viskas nuo A iki Z

2024 03 27 · 4 minutės

Duomenys iš „Gartner“ ataskaitos apie kibernetinio saugumo prognozes 2023–2024 metams rodo, kad daugiau nei 90% darbuotojų net ir žinodami apie galimas kibernetines rizikas darbo aplinkoje, elgiasi neapgalvotai, taip sukurdami tinkamas sąlygas kibernetiniams nusikaltėliams. 

Net jei organizacija turi aukštą IT saugumo brandos lygį, žmogiškasis faktorius visuomet išlieka aktualus. Taigi nuolatinis darbuotojų švietimas apie tai, kokie yra galimi kibernetiniai pavojai ir kaip jie keičiasi, yra būtinas. 

Kviečiame susipažinti, kaip kibernetinio saugumo mokymai gali padėti darbuotojams identifikuoti ir eliminuoti kibernetinio saugumo rizikas. Skaitykite detalų informacijos saugumo mokymų vadovą, kuriame kalbame apie mokymų temas, teikiamą naudą ir iššūkius su kuriais dažniausiai yra susiduriama. 

Kas yra kibernetinio saugumo mokymai 

Kibernetinio saugumo mokymų pagrindinis tikslas yra darbuotojų švietimas apie geriausias informacijos saugumo praktikas, metodus bei įrankius apsaugančius skaitmeninį turtą, konfidencialius duomenis ar tam tikras sistemas kibernetinės atakos atveju. Nuo bandymų įsilaužti į sistemas ar infrastruktūrą iki klastingų kenkėjiškų programų, gudrių sukčiavimo schemų ir įvairiausių socialinės inžinerijos atakų – kibernetinių grėsmių įvairovė iš tiesų reikalauja visapusiško suvokimo bei aiškaus plano, ką kokiu atveju reikėtų organizacijai ar pavieniams darbuotojams daryti.  

Be to, kibernetinio saugumo mokymai darbuotojams suteikia žinių, kaip nustatyti pažeidžiamumą, pasirinkti patikimas saugumo priemones bei veiksmingai kovoti su kibernetinėmis atakomis. Trumpai tariant, kibernetinio saugumo mokymai formuoja supratimą apie informacijos saugumą ir darbuotojams suteikia reikiamų žinių bei įgūdžių.  

Kodėl kibernetinio saugumo mokymai yra reikalingi 

Dėl vis sudėtingėjančių kibernetinių grėsmių ir didėjančios mūsų asmeninės bei profesinės priklausomybės nuo technologijų, kibernetinio saugumo mokymai vis dažniau atsiranda būtinųjų mokymų sąraše. Žemiau padetalizuojame, ką apie jų svarbą kalba tiek IT saugumo specialistai, tiek organizacijų atstovai: 

  • Duomenų apsauga. Kadangi organizacijos darbuotojai dažnai dirba su konfidencialia informacija, labai svarbu yra suprasti, kaip šią informaciją apsaugoti. Mokymai užtikrina, kad su svarbiais duomenimis dirbantys asmenys išmanytų geriausias duomenų apsaugos ir privatumo praktikas; 
  • Vidinių grėsmių prevencija. Ne paslaptis, kad darbuotojai gali visai netyčia arba net piktybiškai kelti pavojų organizacijos informacijos saugumui. Taigi kibernetinio saugumo mokymai supažindina bei edukuoja asmenis apie galimas jų veiksmų pasekmes; 
  • Reguliacijos. Visoms Europos Sąjungoje veikiančioms organizacijoms yra taikomi asmens duomenų rinkimo, saugojimo ir valdymo reikalavimai, taip pat kibernetinio saugumo standartai. Todėl darbuotojų edukacija bei sąmoningumo ugdymas prisideda prie įvairių reguliacijų atitikties užtikrinimo bei padeda išvengti teisinių ir finansinių pasekmių; 
  • Bendra saugumo higiena. Pagrindinės IT saugumo praktikos, pavyzdžiui, tokios kaip stiprūs slaptažodžiai, periodiškai atnaujinama programinė įranga ir pan., taip pat gebėjimas pamatyti ir atpažinti galimas saugumo grėsmes, yra pamatas siekiant užtikrinti organizacijos atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Būtent kibernetinio saugumo mokymai supažindina bei, ilgainiui, padeda ugdyti tam tikrus įpročius, leidžiančius palaikyti organizacijos IT saugumo higieną; 
  • Žalos mažinimas. Esmines IT saugumo praktikas išmanantys darbuotojai gali greitai identifikuoti galimas kibernetines grėsmes bei žinoti, kada bei kam apie jas pranešti. Šis ankstyvas grėsmių aptikimas gali gerokai sušvelninti kibernetinės atakos poveikį bei galimą žalą; 
  • Mąstymo pokyčiai. Kibernetinio atsparumo kultūros organizacijoje sukūrimas skatina kolektyvinę atsakomybę už bendrą organizacijos IT saugumą. Mokymai formuoja darbuotojų suvokimą apie savo vaidmenį ir asmeninę atsakomybę palaikant saugią aplinką organizacijoje; 
  • Prisitaikymas prie besivystančių grėsmių. Kibernetinės grėsmės nuolat keičiasi, atsiranda vis naujų metodų bei įrankių. Todėl reguliarūs kibernetinio saugumo mokymai informuoja darbuotojus apie naujausias grėsmes ir suteikia praktinių žinių, kaip atitinkamai elgtis susidariusiose situacijose; 
  • Reputacijos apsauga. Saugumo incidentas, be abejonės, gali stipriai pakenkti organizacijos reputacijai. Tad kibernetinio saugumo mokymai darbuotojams leidžia aiškiai suprasti galimą veiksmų įtaką ir pasekmes organizacijos reputacijai bei skatina elgtis atsakingai; 
  • Kaštų taupymas. Dažnu atveju investuoti į kibernetinio saugumo mokymus yra gerokai pigiau nei vėliau dorotis su saugumo pažeidimo pasekmėmis. Mokymai padeda išvengti incidentų, kurie gali baigtis didžiuliais finansiniais nuostoliais, ilgais teisiniais procesais bei, žinoma, neigiamu poveikiu organizacijos reputacijai. 

Kibernetiniai nusikaltėliai yra greitai prisitaikantys ir nuolat tobulinantys savo naudojamas technologijas bei taktikas, kad galėtų išnaudoti visas susidariusias saugumo spragas. Todėl kibernetinio saugumo mokymai yra proaktyvi priemonė ir viena iš esminių tvarios informacijos saugumo strategijos dedamųjų dalių, leidžianti sukurti atsparesnę bei saugesnę organizaciją. 

Kaip dažnai turėtų būti vykdomi kibernetinio saugumo mokymai

Kibernetinio saugumo mokymų dažnis gali skirtis, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes kaip, pavyzdžiui, tam tikros industrijos, pramonės standartai ar reglamentai, pačios organizacijos politika bei, žinoma, bendras besikeičiančių grėsmių fonas. Be kita ko, siekiant darbuotojus supažindinti ir informuoti apie besikeičiančias grėsmes bei būti tikriems, jog darbuotojai įsisavins ir laikysis geriausių IT saugumo praktikų, reguliarūs, o ne pavieniai, mokymai yra būtini. 

Ekspertų siūlomas dažnumas – bent kartą į metus, jei norima organizacijos darbuotojams suteikti bazines žinias, ir dažniau, jei siekiama detalesnių mokymų, konkrečių temų plėtojimo ir pan. Būtina paminėti, kad visoms įmonėms (nepriklausomai nuo sektoriaus kuriame veikia), kurios tvarko jautrius duomenis, derėtų tokius mokymus turėti dažniau nei kartą į metus.  

Kas rengia kibernetinio saugumo mokymus 

Kibernetinio saugumo mokymus, t.y. jų programą, gali rengti tik tam tikras kompetencijas turinčios tiek vidinės, tiek išorinės komandos. Pavyzdžiui:   

  • Vidinė komanda. Dažniausiai didesnės organizacijos turi vidinius mokymų skyrius arba dedikuotas IT saugumo komandas, atsakingas už mokymų programų, pritaikytų konkretiems organizacijos poreikiams ir reikalavimams, kūrimą bei pristatymą; 
  • Trečiųjų šalių mokymo paslaugų teikėjai. Taip pat visiškai įprasta yra pasitelkti išorinius informacijos saugumo mokymų paslaugų teikėjus. Įprastai specializuoti mokymų partneriai siūlo platų kursų, seminarų ir sertifikavimo programų pasirinkimą; 
  • Įvairios asociacijos ir NVO organizacijos. Įvairius sektorius atstovaujančios asociacijos ir ne pelno siekiančios organizacijos savo nariams ar bendrai visuomenei dažnai siūlo kibernetinio saugumo mokymus. Šios iniciatyvos gali apimti tiek seminarus, konferencijas, tiek ir virtualias mokymosi platformas. 

Nepriklausomai nuo mokymo paslaugų teikėjo, yra svarbu užtikrinti, kad jie savo komandoje turėtų sertifikuotų kibernetinio saugumo ekspertų. Toliau pateikiame pagrindinius sertifikatus, į kuriuos, renkantis kibernetinio saugumo ar informacijos saugumo mokymų partnerį, rekomenduotume atsižvelgti: 

  • Certified Information Systems Security Professional – CISSP. Šis sertifikatas pažymi, kad specialistas pasauliniu mastu yra pripažintas už patirtį kuriant, diegiant ir valdant kibernetinio saugumo programas; 
  • CompTIA Security+. Tai pažymi pradinio lygio sertifikavimą bei apima pagrindines kibernetinio saugumo praktikas; 
  • Certified Ethical Hacker – CEH. Šis sertifikatas fokusuojasi į etinius įsilaužimo testavimo būdus, atsparumo testus ir pažeidžiamumo nustatymą; 
  • Certified Information Security Manager – CISM. CISM sertifikatas įrodo informacijos saugumo programų kūrimo ir valdymo patirtį; 
  • Certified Information Systems Auditor – CISA. CISA sertifikato turėjimas patvirtina informacinių technologijų ir verslo sistemų audito, kontrolės ir vertinimo įgūdžius. 

Visi šie sertifikatai yra vertinami bei pripažįstami bei parodo specialisto žinias ir įgūdžius šioje srityje.  

Kokie yra pagrindiniai kibernetinio saugumo mokymų tipai 

Atsižvelgdami į nuolat kintančias kibernetinio saugumo grėsmes, mokymų organizatoriai taip pat privalo nuolat koreguoti savo informacijos saugumo mokymų programas. O šiuo metu labiausiai paplitę kibernetinio saugumo mokymų tipai yra šie: 

  • Bendrojo sąmoningumo didinimo mokymai. Šie gana universalūs mokymai suteikia pagrindines, bazines žinias apie labiausiai paplitusias kibernetines grėsmes, geriausią kibernetinio saugumo praktiką ir pagrindinius būdus, kaip atpažinti galimas rizikas ir kaip į jas reaguoti. Paprastai šie mokymai būna skirti visiems organizacijos darbuotojams siekiant suteikti bazines žinias; 
  • Techniniai mokymai. Šiuose, pavyzdžiui, slaptažodžių saugos arba mobiliojo saugumo mokymuose, pagrindinis dėmesys skiriamas techniniams įgūdžiams stiprinti ir supratimui, susijusiam su tinklo apsauga, kriptografija, įsilaužimų testavimu ir reagavimu į incidentus, lavinti. Įprastai šie mokymai būna skirta IT specialistams, kibernetinio saugumo specialistams ir techniniams darbuotojams, atsakingiems už informacinių sistemų bei tinklų valdymą ir apsaugą; 
  • Vaidmenimis pagrįstas mokymas. Tai yra pagal individualius poreikius pritaikytos ir dažniausiai vadovams, IT administratoriams ar klientų aptarnavimo specialistams skirtos mokymų programos. Šiuose mokymuose pagrindinis dėmesys skiriamas konkrečios pareigybės unikaliems kibernetinio saugumo iššūkiams ir atsakomybėms; 
  • Duomenų apsaugos ir privatumo mokymai. Šie mokymai detalizuoja, kaip tinkamai tvarkyti ir apsaugoti neskelbtinus, konfidencialius duomenis, pabrėžiant privatumo taisyklių bei organizacijos politikos laikymąsi; 
  • Saugus nuotolinio darbo mokymas. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas visoms saugumo praktikoms, įskaitant saugaus tinklo, VPN naudojimo, konfidencialių duomenų dalijimosi ir pan., dirbant nuotoliniu būdu; 
  • Reagavimo į incidentus mokymai. Jie padeda paruošti asmenis ir komandas, siekiant efektyviai reaguoti į kibernetinio saugumo incidentus kaip, pavyzdžiui, duomenų pažeidimus, kenkėjiškas programas bei kibernetines atakas. Šie mokymai apima reagavimo į incidentus planų kūrimą ir praktinį mokymą didinant pasirengimą realiems kibernetiniams incidentams;  
  • Etinių įsilaužimų mokymai. Šių mokymų dalyviai skatinami mąstyti bei elgtis (tačiau tik naudojant su organizacija suderintus bei etinius įsilaužimo testavimo būdus) kaip įsilaužėliai, taip siekiant nustatyti įvairių sistemų pažeidžiamumą. Šie mokymai yra vertingi tiems saugumo specialistams, kurie siekia iš esmės suprasti galimus kibernetinių atakų būdus ir taip apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių; 
  • Phishing atakų simuliacijos. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas sukčiavimo būdų atpažinimui ir jų prevencijai, įskaitant sukčiavimą el. paštu, socialinę inžineriją bei kitas sukčiavimo taktikas, kurias naudoja kibernetiniai nusikaltėliai, norėdami apgauti asmenis, jog šie atskleistų konfidencialią informaciją; 
  • Socialinės inžinerijos sąmoningumo mokymai. Yra įprasta, kad piktavaliai manipuliuoja asmenimis, siekiant gauti prieigą prie konfidencialios ar neskelbtinos informacijos. Todėl šių mokymų metu yra informuojama apie galimus socialinės inžinerijos metodus, pagrindines manipuliavimo formas ir dažniausiai paplitusias socialinės inžinerijos aplinkybes; 
  • Trečiųjų šalių saugumo mokymai. Juose pagrindinis dėmesys yra skiriamas saugumo rizikai, susijusiai su trečiųjų šalių atstovais ir kaip užtikrinti jų atliekamų veiksmų tinkamumą.  

Organizacijos, kurios savo darbuotojams periodiškai organizuoja šiuos mokymus, gali ne tik sustiprinti bendrą organizacijos atsparumą kibernetinėms atakoms, bet ir sumažinant saugumo incidentų kiekį, užtikrinti savo verslo tęstinumą ir gerą reputaciją.  

Kokie yra pagrindiniai iššūkiai planuojant mokymus 

Žemiau apžvelgiame su kokiais dažniausiais iššūkiais susiduria mokymų paslaugų teikėjai ir mokymų gavėjai bei ką turi žinoti juos perkančios organizacijos:  

  • Visų pirma, reikia suprasti, kad žengti koja kojon su sparčiai besikeičiančiomis rizikomis, naujai naudojamais metodais ir pan. gali būti sudėtinga. Todėl yra būtina nuolat atnaujinti mokymų turinį, kad būtų užtikrintas jo aktualumas ir veiksmingumas; 
  • Antra, organizacijoms gali būti sunku įtraukti darbuotojus, būti tikriems, kad svarbi informacija ir patarimai atsispindės kasdieniniame elgesyje. Todėl kūrybiškas požiūris ruošiant mokymų programas ir interaktyvus ar kitaip įtraukiantis žinių perdavimas yra itin svarbu;  
  • Be kita ko, dar vienu iššūkiu gali tapti konkrečiai vadovų įtraukimas ir, be abejonės, biudžeto mokymams paskirstymas, nes pastebima, kad kibernetinis saugumas vis dar kartais nėra aukščiausias arba vienas iš aukščiausių organizacijos prioritetų;  
  • Kitas dažnai pasitaikantis iššūkis yra įveikti darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams ar kilusį nepasitenkinimą. Yra normalu ir gana įprasta, kad kai kurie darbuotojai gali priešintis naujų saugumo protokolų taikymui arba neįvertinti galimų grėsmių rimtumo; 
  • Galiausiai – išmatuoti mokymų programų efektyvumą taip pat gali būti sudėtinga, nes dažnai sunku kiekybiškai įvertinti ir konkrečiomis metrikomis pamatuoti mokymo poveikį kibernetinio saugumo rizikos ir incidentų mažinimui. 

Taigi, norint sumažinti šiuos iššūkius, reikalinga kuo anksčiau savo organizacijose pradėti edukuoti apie kibernetinio atsparumo svarbą. Taip pat, žinoma, planuotis ilgalaikes su kibernetinio saugumo mokymais susijusias iniciatyvas, skirti tam reikalingus resursus, kaip pavyzdžiui, kasmetinį mokymų biudžetą ir suburti dedikuotą darbo grupę. 

Kaip organizacijos gali įvertinti saugumo mokymo efektyvumą 

Bet kurie jūsų pasirinkti mokymai yra pirmasis žingsnis siekiant įgyti žinių konkrečiomis temomis. Vėliau, be abejonės, yra labai svarbu šias žinias pritaikyti praktikoje bei įvertinti jų įsisavinimą. Kalbant apie kibernetinio saugumo mokymus, organizacijos jų efektyvumą įvertinti gali šiais būdais: 

  • Vertinimo testai. Žinių testai atlikti prieš mokymus ir po leidžia įvertinti esamą situaciją, pažangą, kaip darbuotojai įsisavino mokymų turinį, bei likusias sritis, kurioms dar reikalingas papildomas dėmesys; 
  • Simuliaciniai pratimai. Šių pratimų metu yra vykdomos suklastotos kibernetinės atakos arba modeliuojamos sukčiavimo atakos. Tokiais interaktyviais būdais yra siekiama patikrinti darbuotojų gebėjimą atpažinti realaus pasaulio grėsmes ir kaip į jas yra reaguojama. Taip suteikiama praktinė patirtis bei įvertinamas išmoktų įgūdžių pritaikymas praktiškai; 
  • Grįžtamojo ryšio apklausos. Su darbuotojais pasidalinus šiomis grįžtamojo ryšio apklausomis yra siekiama surinkti įžvalgų apie mokymo turinį, pristatymo metodus ir bendrą efektyvumą. Taip pat grįžtamojo ryšio analizė padeda nustatyti mokymo programos stipriąsias bei tobulintinas sritis; 
  • Įsitraukimo metrikos. Galima sekti su kibernetiniu saugumu, pavyzdžiui, reagavimo į incidentus laiką, kenkėjiškų programų aptikimo rodiklius ir darbuotojų saugos politikos laikymąsi, susijusius KPI. Šių rodiklių patobulinimai parodo mokymo efektyvumą; 
  • Reagavimo į incidentą vertinimas. Jei organizacijoje saugumo incidentai kartojasi, galima įvertinti organizacijos reakciją į kibernetinio saugumo incidentus prieš ir po mokymų, taip siekiant nustatyti, ar incidentų dažnis arba, pavyzdžiui, sudėtingumas sumažėjo; 
  • Darbuotojų elgesio pokyčiai. Rekomenduojama stebėti darbuotojų elgesio pokyčius, tokius kaip atsakingesnis saugumo protokolų laikymasis, padidėjęs išmanymas apie kibernetines grėsmes ir aktyvus informavimas apie įtartiną veiklą. Teigiami elgesio pokyčiai parodo mokymų įtaką suvokimo ir išmanymo didėjimui; 
  • Atitikties auditai. Reguliarus atitikties auditas yra būtinas siekiant užtikrinti atitiktį norminiams reikalavimams ir pramonės standartams. Todėl taip ir atitiktis kibernetinio saugumo taisyklėms yra mokymo poveikio rodiklis. 

Taikydami šiuos metodus darbuotojai gali efektyviai įvertinti kibernetinio saugumo mokymų poveikį ir nustatyti sritis, kurias dar reikia tobulinti papildomai. 

Kibernetinio saugumo mokymai suteikia žinių bei praktinių įgūdžių, kurie leidžia ne tik atpažinti besikeičiančias saugumo grėsmes, bet ir žinoti, ką susidūrus su kibernetiniu pavojumi, reikėtų daryti praktiškai. Visa tai padidina organizacijos atsparumą.  

Norite aptarti konkretų atvejį? Mūsų saugumo ekspertų komanda gali patarti ir įgyvendinti individualiai jūsų darbuotojams pritaikytus informacijos saugumo mokymus. Susisiekite su mumis jau šiandien. 

Aptarkime naujas galimybes jums

Norite pasikonsultuoti ar turite papildomų klausimų? Susisiekite jums patogiu būdu jau šiandien.

Rezervuoti laiką

+370 5 2 780 400
info@ba.lt

     privatumo politika

     

    Naujausi įrašai