Koronaviruso išbandymas verslams: kam skambina varpai

2020 05 06 · 2 minutės

Įmonių, galinčių pasigirti šimtaprocentiniu imunitetu prieš koronaviruso keliamą krizę, nėra. Tačiau būtent šios krizės metu, kai daugybė paslaugų teikiama iš namų, suprantama, kad daugelis verslą stabilizuojančių priemonių yra susijusios su ryšių ir informacinių technologijų pasitelkimu.

Vos po kelių savaičių nuo karantino pradžios galime stebėti, kaip verslas transformuojasi Lietuvoje. Pavyzdžiui, taksi bendrovės pradeda ne tik išvežioti maistą, bet ir įkuria savo el. parduotuves. Atidaroma platforma, kur tradicinės parduotuvės gali parduoti savo prekes internetu. Viešoji erdvė tiesiog mirga nuo pasiūlymų sukurti el. parduotuvę per parą ir už keliolika eurų.

Tačiau visa tai – tik pirmojo būtinumo veiksmai, kurie yra kritiškai svarbūs, siekiant kuo greičiau užtikrinti verslo tęstinumą. Šiame kontekste neretai pamirštama, kad skaitmeninė įmonių transformacija yra susijusi ne tik su informacinėmis technologijomis ar konkrečiais įrankiais. Tai – kalba apie pokytį organizacijoje ir jo suvaldymą. Apie tai, kokį konkurencinį pranašumą gali suteikti technologijos arba kaip jos gali pakeisti egzistuojančius verslo modelius ar operacijas, taip padėti siekti verslo tikslų.

Suprantama, kad dabartinė situacija verčia atlikti skubotus veiksmus, garantuojančius veiklos ir pajamų tęstinumą, bet ilgainiui teks grįžti į įprastas vėžias ir įvertinti, ar paskubomis atlikti pokyčiai, įdiegti sprendimai yra tvarūs, adaptyvūs ir ilgalaikiai. Tuo labiau, kad ekspertai iki šiol nėra užtikrinti, kada euro zonos valstybių BVP gali sugrįžti į prieškrizinį lygį – 2021 m. pirmą ketvirtį ar tik 2023 m. trečią ketvirtį.

Didžiausioje rizikoje – turizmas ir prabangos prekės

Vertinant globaliai, nuosmukis, pagal rinkos kapitalizacijos rodiklius, yra stebimas beveik visuose sektoriuose:

• Didžiausias – komercinės aviacijos, turizmo, mados ir prabangos prekių segmentuose;
• Vidutinis – automobilių, nekilnojamo turto, draudimo sektoriuose;
• Mažiausias – farmacijos, sveikatos paslaugų, telekomunikacijos paslaugų sektoriuose.

Komercinės aviacijos, kelionių ir turizmo paklausa šiuo metu krito maždaug 6 kartus daugiau nei po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių. Vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, visų pirma, tikėtina, atsigaus vietinis turizmas. Komercinė aviacija užtruks ilgiau, tam įtakos gali turėti ir pasikeitę žmonių įpročiai – ateityje galimai mažės verslo kelionių, nes organizacijos bus labiau įvaldžiusios nuotolinį darbą.

Drabužių, mados ir prabangos prekių verslo nuosmukį lemia ir paklausos sumažėjimas, ir uždaromos fizinės prekybos vietos. Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „Boston Consulting Group“ specialistai teigia, kad Europoje prabangos prekių pardavimų apimtys viruso piko metu kris 70–95 proc.

Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad atotrūkiai tarp skirtingų to paties sektoriaus įmonių kartais yra didesni negu atotrūkiai tarp skirtingų sektorių. Todėl, žinoma, kiekvienos įmonės situaciją reikia vertinti individualiai.

Tačiau, jeigu karantino lemiamas ribojimas užsitęs, stipriai nukentės ne tik tie verslai, kurie teikia ne pirmo būtinumo prekes ar paslaugas, bet ir tie, kurie dėl savo pobūdžio negali būti skaitmeninami, nes reikalauja artumo su klientu ar fizinės erdvės.

Atspariausi – verslai, kurių vadovai geba valdyti krizę

Vertinant verslo atsparumą koronavirusui, svarbus yra ne tik sektorius, kuriam jis priklauso, dydis, kapitalo struktūra ar modelis, bet ir vadovų gebėjimas sistemingai, profesionaliai ir tuo pačiu kūrybiškai valdyti krizę bei greitai priimti sprendimus. Būtent vadovai yra ta įmonės dalis, kuri turi užtikrinti veiklos tęstinumą net ir tokiu sudėtingu metu. Tai reiškia, priimti pakitusias aplinkybes, įvertinti galimas rizikas ir priemones, kurios padėtų jų išvengti.Pavyzdžiui, draudimo paslaugų verslui įtakos gali turėti net keli veiksniai: sveikatos ir gyvybės draudimo išmokų išaugimas, mažėjanti grąža iš ilgalaikių investicijų, ribotos agentų galimybės vykdyti pardavimus bendraujant gyvai su savo klientais.

„Forbes“ apžvalgininkai svarsto, kad COVID-19 turės įtakos ir pajamoms, gaunamoms iš privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Taikant griežtus apribojimus judėjimui bei ateityje augant nedarbui, gyventojai ieškos būdų taupyti. Automobilio atsisakymas (pradžiai – nepratęstos draudimo sutartys) gali būti vienas iš jų.

Antrasis pavyzdys – telekomunikacijų verslas, pasižymintis aukšta technologine branda. Tačiau ir čia galimi specifiniai iššūkiai. Pasak „Boston Consulting Group“ ekspertų, viena vertus, auga vartotojų poreikis stabiliam, kokybiškam ryšiui. Tikėtina, auga ir klientų lojalumas savo tiekėjui. Kita vertus, pastebimai krinta išmaniųjų telefonų pardavimai.

Įsibėgėjant krizei ir augant bankrutuojančių įmonių kiekiui, tikėtinas pajamų iš verslo verslui (B2B) segmento sumažėjimas. Naujų ryšio technologijų diegimą ar tinklo plėtrą taip pat gali pavėlinti įrangos tiekimo problemos ir / arba telekomunikacijos įmonių dėmesys ne plėtrai, o paslaugų stabilumo ir prieinamumo užtikrinimui.

Skaitmeninė transformacija – neišvengiamybė

Kilusi koronaviruso krizė puikiai parodys ir jau rodo technologijų galią. Visas pasaulis staiga yra priverstas išeiti iš savo komforto zonos ir praktiškai per kelias savaites pereiti prie darbo nuotoliniu būdu, paleisti elektroninę prekybą arba pristatyti naujus sprendimus, padedančius kovoti su koronaviruso pasekmėmis. Ar tai būtų nuotolinis darbas, ar tiekimo scenarijų modeliavimas, ar klientų verslo analitika – visa tai reikalauja IT kompetencijų ir techninių resursų, naujos programinės įrangos ar skubių pakeitimų esamose sistemose.
Šiomis aplinkybėmis prognozuoti ateitį yra sudėtinga, tačiau viena iš tendencijų, su kuria galimai susidursime – didėjanti atskirtis tarp „didžiųjų ir mažųjų“.

Tikėtina, kad didžiosios įmonės, kurios iki krizės ir jos metu puikiai įsisavino naujas technologijas, po jos taps dar stipresnės, įtakingesnės. Apmaudu, tačiau smulkusis ir vidutinis verslas, kuriam ir iki šiol sunkiau sekėsi diegti IT sprendimus, po šios krizės gali dar labiau sumenkti.

Deja, daliai įmonių technologijų naudojimas tampa ne sprendimu ar galimybe, o papildoma našta: kaip užtikrinti saugumą, išvengti produktyvumo kritimo, palaikyti ir užtikrinti skaitmeninių produktų ir paslaugų plėtrą? Šie ir panašūs klausimai kamuoja daugelį, todėl IT ir telekomunikacijų paslaugas teikiančios įmonės šiuo metu susiduria su stipriai išaugusiu poreikiu patarti, konsultuoti.

Ko gero, neišvengiamas krizės rezultatas bus ir tai, kad verslas ims palankiau žiūrėti į technologijas ir jų atveriamas galimybes, naudą. Tikrai galime numatyti, kad bus tokių įmonių, kurios, pajutusios teigiamą skaitmenizacijos efektą verslui, net ir karantinui pasibaigus toliau tęs darbus el. erdvėje. Įmonės transformuosis, todėl matysime pakitusius verslo modelius ir operacijas.

Kai pasikeičia požiūris, sujungiami procesai, lemiantys skaitmenizacijos plėtrą, galime stebėti progresą, mažinantį net ir tokius svarbius aplinkos veiksnius kaip koronaviruso pasekmės verslui.